Advento laikotarpis – atsinaujinimo, atsiprašymo, susitaikymo metas. Kalėdų stebuklas – tai atgaiva sielai. Būtent šiuo laikotarpiu norisi išsakyti savo nuomonę apie protinės/psichinės negalios asmenis, jų buvimą ir įsiterpimą mūsų visuomenėje.

Mūsų akimis, jie, kaip visi žmonės, įkūnija žmogiškąją pilnatvę: geba ne tik tai priimti, bet ir duoti kitiems. Jie labiau apdovanoti širdies bendryste, paprastumu, stipresniu pasitikėjimu kitais,  jiems svetimos kai kurios socialinių normų pretenzijos.

Knygoje ,,Kiekvienas žmogus šventa istorija“, rašoma, kad protinės negalios žmonės gyvena arčiau esmės. ,,Mūsų konkurencingoje visuomenėje, kur pernelyg akcentuojama jėga ir vertė, jiems labai sunku rasti savo vietą – jie pralaimi kovą dėl galios. Savo ruožtu visuomenės silpnieji, turintys savitą draugystės ir širdžių bendrystės pajautą, gali paveikti ir perkeisti stipriuosius, jei tik šie nori išgirsti iš apačios ateinantį balsą. Pasidalijusioje ir susiskaldžiusioje mūsų visuomenėje, šie neįgalieji yra toji vienijanti gija, galinti jungti žmones bendrystei. Štai jų vieta ir reikšmė visuomenėje. Mums jie įgyja svarbų vaidmenį – gydyti sužeistas širdis, griauti žmones skiriančias užtvaras, kurios trukdo būti laimingiems...“ (Žanas Vanje).

Stovint ant nuostabių artėjančių švenčių slenksčio norime palinkėti – prasmingų ir svarbių darbų, drąsių idėjų, atvirumo viskam, kas nauja!

Ir išmintis telydi Jūsų sprendimus.

Dienos centro bendruomenė